Tamsūs šešėliai tyliai šliaužia
Kiekvienas degantis saulėlydis
Kiekvienas vakaras temstantis
Bekraštė tamsa mane glaudžia
Sėdėdamas vienas, į svajones paniręs
Vienišas ir pamirštas
Kaip karstas po žeme užkastas
Gyvenu kaip miręs...
Nekantriai laukiu ateinančio pabaigos
Nors žinau - prie mano kapo niekas negiedos
Ilgai lauktos savo mirties
Išsvajotos pražūties
Vos rytas aušdamas nušvito
Gyvybė mano kūną paliko
Skausmo ir nelaimių pasaulį palikau
Ir daugiau nesugrįžau...


Inferis_








