Norėčiau sudainuot druska per tavo žodžių sniegą.
Tik vis paslystu ant plikledžio minčių.
O tu slepi mane po pykčiu ir naktim bemiegėm,
Nebeskaitai tau sudėliotų kelrodžių ženklų.
Ir trokštu dar išdžiūt druska ant tavo veido,
Bet užstringu keiksmažodžiu gerklėj.
Nuo vyno neapykantos apsvaigęs,
Žodžius ištrynei. Kam kūną palikai?


Phoenix













