Šermukšniai raudonais žandais

Kuomet balta snaige krentu į naktį tyliai,
Nusijuokia šermukšniai po langais.
Ir begalinis laikas žengia koja vieną mylią,
Ir mano akys žiba ties tavo langais.

Stebiu:
Tu paimi viena ranka taurelę vyno
Ir nuspiri dar dešimt butelių po kilimais.
O aš, ištirpus po šermukšnio krūmu,
Savo kančias užsigeriu tyrais jausmais.

Tau virš galvos nutįsta cigarečių dūmai
Ir dega, verkia krūmai po langais,
O aš dingstu kaip snaigė dingsta ledo rūmuos
Ir šypsosi ir juokias šermukšniai raudonais žandais.