Žarnų simfonija, 2 dalis

Ne, žmogau, pilieti, romantike, maksimaliste,
      Čia tu nerasi nei svajų žydrųjų, nei širdies -
      Čia tik verda katilas burokų, bulvių ar pupelių,
      Čia vandenys sraunūs, čia skysčiai įvairūs tik teka teka teka,

      Žarnos, mano sesės mielos,
      Aš atiduočiau jums savąją širdį - taip norisi išplėšt ją iš krūtinės,
      Mirtis - neišvengiama - nėra vilties gyvent per amžius, gaila,
      Ak, kaip norėčiau su jumis kartu keliaut į Pragarą ar Rojų.

      Aš noriu noriu noriu...