SMS, chatroom'ai, forumai, blogai - kuo toliau, tuo bukiau... Štai jums - linkas - mano gyvenimas. Nepyk - neturiu kada kalbėt - užsiėmęs... Galų gale - vėl - daug pasakot - liežiuvis neapsiverčia - viską rasi BLOG'e... Užeik - čia rasi viską - ašaras, pyktį, džiaugsmą, nusivylimą, maldavimą užtarimo, ieškojimo paguodos, patyčias ir gailestį... Galėsi iš manęs juoktis ir apkalbinėti. Leidžiu. Rasi net jausmus. Tikrų tikriausius. Kaip beviltiška.
Nors, vienam, turbūt, darbe visi dirbam = per dienas tupim cybererdvėje ir rašom savo gyvenimą. Skaitom kitų gyvenimus. Žiūrim į kitų gyvenimus. Talpinam vaizdus iš savo gyvenimo. Galų gale susipažįstam, įsimylim, išsiverkiam ant peties, pasiūlom savo petį išsiverkt... (virtualiai - pradžiai). Viskas tikra. Ir ašaros, ir istorijos. Nors gręžk rankšluostį ir nešk popierių makulatūron...
Kur dingo paprasčiausi pasisedėjimai prie židinio? Pamenat seną gerą Lenfilm'o TV serialą apie Šerloką Holmsą ir Dr. Votsoną..? Koja ant kojos, brendis, cigaras. Smuikas... Galų gale - nors ir kaip snobai - kartą per savaitę - prie pokerio? Vyrų vakarėlis, moterų. Ofiso... Bet ne. Čia geriau... Tikriau… Galima nušaut, ir nejaust kaltės. Mus nušauna - bet mes nemirštam!!! Kaip pamiršau?
Neseniai kavinėj mačiau vaizdelį: vaikinas ir mergina, prie stalo, vienas prieš kitą, atverstais laptopais - inirtingai kala pirštais per klaviatūrą... No comment.
Kada pradėsim vaikams pasakas prieš miegą siųsti SMS?
Galų gale – čia – viskas yra taip, kaip mes sukūrėm. Mes gi kūribingi. Nes... mus tokiais sukūrė. Turim teisę įsirašyt save į istoriją - AŠ SUKŪRIAU!!! My Oh My... Belieka pripažinti: I am pathetic...
O gal paprasčiausia...
BIJOM?
Visko.
Maistas, kurį valgom, mus nutukins. Atlėks virusas iš i-neto ir suės kompiuterį, kuriuo naudojamės. Blogą hakeriai išniekins. Hakeriai įsilauš į gyvenimą ir pavogs. Gyvenimą... Bet... ar mums tai rūpi?
SUSIKURKIM AVATARĄ. Nužudys? Susikursim KITĄ. Bet, cha... vis tiek - bijom.
Kada paskutinį kart pažvelgėm į akis ir pasakėm...
MYLIU.
NEKENČIU.
Ir gavom į snukį.
Arba... nusipelnėm bučinio?
Nepasakėm...
PRIRAŠĖM...
Ir į snukį negavom. Ir bijoti nebereikia.
Ir kam kalbėtis?
I-neto atvirukas - tikresnis. Veidukai - EMOTICONS - tikresni. Šilčiau. O mes patys - galim būti FREAK'ais...
Gaila, tik pasigert - nepavyxta...;-)
Sveiki atvykę. Gaila, oras - toks nevykęs... Jaučiat?
Pagarbiai,
PISSED-OFF DOT COM