darausi nervinga,
nes ji auga, stiprėja kiekvieną dieną,
leidžia šaknis
į podirvį
gviešiasi mano inkstų, plaučių ir kepenų
neleidžia man pasireikšti
ar apskritai užgožia
stato į nepatogias situacijas
aš žinau, kad ji kurvų kūrva,
bet vis tiek
man jau nusibodo
žiūrėti į save iš šono:
pakreipta galva
apatinis žandikaulis atvėpęs
lūpos kamputyje susivijusi seilių sruogelė
inkčiantis šuva visu kūnu
maldauja kaulo
ne ėsti
tik palaižyti
sakau, galėčiau
tai pasmaugčiau tą kūrvą
akis išrakinėčiau
nuimčiau skalpą
aukštai virš galvos iškelčiau
ir mojuočiau:
štai, aš laimėtojas
meilė – mano trofėjas
fuck, sakau, šita seilė
mums niekada neleidžia laimėti
ji auga, plečiasi net tada,
kai nėra jokios ateities
ji nepaiso moralės normų
ar dešimties Dievo įsakymų
Viskas suprantama, galima įsivaizduot daug situacijų, sukėlusių tokio teksto gimimą.
Bet, kad būtų skoninga, net ir tokias mintis reikia biškį stilingiau pažabot. :)
Susilaikau ir susigalvoju. :)