buvo

jau norėčiau pamiršti šešėlius rūke
kurie mus sekiodavo tarp žibintų lapkričiais

bet vis prisimenu kai tu kuždėdavai
„čia sniegas ar mana drimba tau į plaukus“

bet išėjai. o aš likau šildytis rankas
prie baigiamos prarūkyti jaunystės žarijų

rašysiu tau laiškus, uždarysiu į butelį kaip seni jūreiviai
ir užkimšusi paskutine baltąja naktimi

paleisiu plaukti į šiaurės vakarus
prieš tai Mefistofeliui pardavus už skatiką dūšią