Prigimties spąstai

Maloningas man buvo
Viešpats Dievas.
Paklojo po kojom
gražiausias pievas.
O aš lyg varliūzas,
apakintas šoko,
iš balos į balą
šoku ir šoku...

          *  *  *

Su laikmečiu nespėdamas į koją,
bandau ieškot nesutarimų ištakų:
su normaliais kvailiais
                sugyvenu geruoju,
su puskvailiais-
                nebesusišneku.