Iš lauko

Išbaidytos gatvių šmėklos
Mojuoja vėliavėlėm spalvotom
Ir vėjo sprigtais vejas
Barzdaskutį.
Tai būtų gera kada,
Vienam iš jų
Baltai padėti veidą teplioti
Sulipusiu vakarykščiu sniegu,
Įbrėžti naujas raukšles,
Palikti kelis irisų daigus,
Mėlynos laimės pavidalu,
O tada šokti per lieptelius,
Išlinkusius lelijų turėjimo.
Milžinų mostais,
Šmėklų prarytais
Trejiems metams.