Pažintis

Balsas tavo- tūkstančiai lapelių geltonų,
Man svaigimą neša tokį jo švelnumas:
Rnka paliečia maną žalsvą sielą,
Gilumon įklimpsta pėda jo šventa.
Regi tik tirpstančią dieninę šviesą...

Kur pasislėpė šikšnosparniai naktų?
Nejau ir jis šviesa apakino urvus?
Plieninis skydas jų nįsileis...
Tas balsas tavo man ilgai ilgai dar nepraeis...