Pusė velnio po perkūnais

Tūkstančiais adatų du mėnuliai žiūri.
Vienas aš ir pusė širdies.  Išsidūriau.
Siuvu mažais žingsniais. Kad daugiau būtų.
Trys trečdaliai baigias. Tau liko dar pusė.
Lyjančių akių begalinė aibė. Juokas iš manęs.
Taikliai dešimtukan – laimės eilė baigias.
Du. Kad būtų žmonės. Dviese net už milijonų
metų. Kupini ramybės. Du nepasimetę.
Jau per daug man šiandien. Ko nebus anapus.
Sielos skaitinės vertės nieks dar nenustatė.
Nematavo niekad skausmo dydžio kūne.
Vienas aš ir pusė širdies. Ir ko tik čia nebūna...