Diena... O gal naktis?
Per svajones praradau akis -
Nematau nieko ir matyt nenoriu,
Diena ar naktis - nesvarbu.
Sugriuvo svajonės, sugriuvo ateitis
Atminty išliko tik skaudi praeitis.
Užkuriu laužą ir žiūriu į liepsnas -
Noriu sudegint savo svajas...
Visi miršta, o aš tik verkiu,
Kas naktį sapnuoju, kad krentu...
Išskleidžiu sparnus, tyliai plasnoju -
Bet vistiek į žemę susiploju...
Pabundu ir jaučiu, kad degu.
Nematau nieko - neturiu akių...
Išsigandus klausiu savęs,
Ar aš dar esu, -
Ir nesulaukus atsakymo,
Pajuntu, jog mirštu...