Dėmė permėlynavo
patį dangų,
o krūva rašytojų
vaizduoja literatūros Napoleonus.
Gaila jų,
nors tai ne mano bėdos,
vis dėlto
geriau išmesti juos pro langą.
Ir mane reikėtų mesti (nujaučiu),
bet prašau palauk dar dieną.
Nors trumpam leisk pasimėgauti
lengva tėkme minčių-
noriu popieriuj palikt
nors menką melsvą dėmę.


Onelė








