Prisimenant Čeremošo upę

Aš vonioj tartum vienišas ruonis
Pasinerti giliau negaliu,
Nes vanduo pro išeinamą angą
Nesulaikomai bėga toliau .
Čia prisimenu dienas Karpatuos
Čeremošo upe kai plaukiau,
Visas šlapias kaip buožgalvis jaunas
Dėl prairusio klyno verkiau .
Kokios ramios, malonios dienelės,
Kai Dubysos upe irklavau
Kiek dienų ir naktų nemiegojau
Kol visas skylutes užklijavau
Nuo vandens viduriai užkietėjo
Tris paras nemačiau aš mamos,
Nusišauti kaip 'lerva' norėjau
Tiktai krūmų aplink neradau.