Pelyja dobilai

Žmogysta pienių pūko vainiku
sukvepia gyvastį rytinių šieno dobilų
rasojančių dienom vakarykštinėm
betono žemėj grįstoj rugiais
be prakaito vandens --
išdžiūvo delnų raukšlės šuliniuos
dugne kaštonai skilę žydi laumėms
paklydusioms netikruose rūkuos...

... vainikas ant kiaurėto trobos stogo
sapnuoja plieną pienės pūkas
rūdim pelyja dobilai.