kai naktis ateina ir šalis nutamsta
kai šuniai tylose paspringsta
medžiai iriso iš popieriukų lukštenas
klausos kaip maldos per kaminus pūškias
kaip šiukšdas pažolys įšalęs
įsikasa į kalvą neiškėlę saujų
rugių lingavimu maskuojas sėklos
ir tas kas užminty pamiršo savo brangų
be kraujo žmogas šiaudadūšis
nyksta auštant
nusisuk ir nežiūrėk
jei vandenio paduot nenori