atsigulei
prie lovos
ant kilimėlio
(save iškvietei)
pakilo temperatūra,
emociškai krėtė šaltis,
tada susivijus i kamuoliuką
bandei narpliotis,
visai susipainiojai.
(iš serijos)
paskutinio
siūlo galo beieškant,
o iš akių kaip iš natų
rasos lašelių muzika
lyja deimančiukais,
kurie skamba taip tyliai,
nes nenori nieko pažadint
slėpsiesi kaip įmanydama
ir jau žinai kur
trumpam grįžti
į sielos ežerą
ramybės pasisemti
po ilgos sausros
tiesiog reikėjo atsigauti,
paverkei ir palengvėjo.
dabar ir vėl jaukiom
maloniom akimirkom
inkrustuoto židinio šiluma
po nugarytę vaikštinėja
skruzdėlyčių pa šiltai...