atsikeli ir žengi į nežinią
dideliais žingsniais
net nepersižegnojęs
paknopstom nuo savęs
nepaisydamas svajonių
leki gyvent kitų gyvenimą
visas pasiparinęs,
dar ne savo noru
neturi laiko atsirinkti
kuriuo būtent momentu
žmonės kaip su vantom
išpėrė tau kailį
bet jauti, kad skauda
bėgi nuo akistatos su savim
nes žinai, kad savo
žvilgsnio neatlaikysi,
taigi skubi susilieti
ir net nusiteikęs
nuolankiai paskęsti
minioje vardan...
palauk, o kodėl turėtum?
tau sako, kad taip priimta,
taip saugiau, tylėk.
dar pasakysi kanors
tiems, kurie užmušė
savo sąžinę, kad toji
netrukdytų jiems dirbti
galiausiai bijai
į veidrodį žvilgtelt
nes dar pamatysi,
kad turi ir dar
privalai pasakyti
savo nuomonę
o visada atsiranda
norinčių, kad dainuotum
pagal jų muziką
ir fonogramą
tereikia sulaužyt
tą plokštelę
kad išgirstum
gyvai savo balsą
nors kartą išgirsk save