-Žinai, ruduo yra pats gražiausias metų laikas, - žiūrėdamas į krentančius klevo lapus, pasakė ežiukas.
Meškiukas spardė ant žemės esančius kaštonus ir džiaugsmingai sušaukė:
- Tikrai taip, ežiuk!
Juodu nutipeno link upės.
- Šį rudenį upė kažkokia keista, - neaiškiai leptelėjo meškiukas.
- Kas mums darbo, - ežiukas mostelėjo ranka kviesdamas meškiuką ateiti.
- Bet negi Tau tai nesvarbu? Juk tai mūsų mėgstamiausia upė.
- Tai kas, bet ji upė, jai tai visiškai nesvarbu. Tu gyvenk ir perdaug nesirūpink. Jei ji keista, reiškia taip turi būti, - pasakė ežys, besirausdamas tarp lapų. Paėmęs vieną klevo lapą, jį padavė meškiukui.
- Šis lapas - tai Tu. Jis toks pat rusvas ir jis taip pat nežino kodėl upė šiais metais keista.
- Ežiuk, ačiū. Bet aš Tavęs nesuprantu.
- O Tau ir nereikia suprasti - Tu pajausk.
Meškiukas susimąstė.


Foje_mp3




