nekabėk taip liūdnai
kas iš to, kad ten
tūnosi vienas pats
apdulkėjusiom mintim
pa (pa) simetęs
būti-nebūti
kišenėj...
vis tiek turėsi išlysti
gailėsies vienatvės spintoj
pats it kandis
naikindamas savo laik...
pakratyk savo
dvasinę taupyklę
pažiūrėk kaip skamba siela
visi kada nors
sudušim...
pas vienus bus smulkios
ar stambios gerų
emocijų monetos
bet jeigu tu busi
pustuštis arba tuščias...
kartais skaudžiai
atsitrenki
į dugną...
bet subanguoji, kad
krante taves laukia
iškyli...
kaip ledlaužis
per problemas
rūpesčių rifus
kasdienybės uolas
ant vietos plauki
nesustodamas
gal nuleisk inkarą...
pažiūrėk kaip šviečia
jūros žvaigždės...