Skambus lietus įsiveržia į tylą,
Nušluosto musės sapną, dulkiną ramybę,
Čiurlena, srūva ir aptaško sielą,
Netilsta net nulaižęs sieną.
Pasiekęs tik plytelių pirštukus,
Pakyla vėl ir glosto suoliukus.
Toksai lietus mieste tik šitą naktį,
Bet nesinori apie tai prašnekti.