Trupinys (Labai negražus ekspromtas)

Sapnavau, kad regiu Mūzą,
Be hiperbolių, brol, - gracija!
Sumani nelyg proto guzas,
Paslaptinga kaip aliteracija!

Aš už kojos ją - kapt - „klausyki!
Čiurr... čiurlioniai sonatas varo,
O pakrūmėje - šit - kaip sykis,
Du brazdžioniai brazda gitarom! „

O ji man - „eik tu na, ir viskas.
Ne poeta tu - kleckas.
Jei dar būsi toksai erelickas,
Tai savaitę skaudės pauteckas! „

Papykau ašai - „te baranką,
Jei ateisi kiekvieną savaitę. „
Ji - hegzametru pasiraitė
Kaip kokia šv. duonelaitė:

„Kaip ne geda tau, skarabėjas!
Skarabėjai - žinia ką sukuria“
Gi žiūriu - kol su ja kalbėjaus,
Įmaknojau į arklio kukulą!

Po parulskiais, o kas kam rūpi
Kokiais vingiais man žlegsi kelias!
Prie upelės - save - po trupinį.
Gal atskris koks gavelis?