Nepavejamai

Kvepiantis  žemėtom braškėm
Ir buvimu drauge.

Erzina vakarykštis –
                                  Vykis!

Esi.
Nėra tavęs.
    [ Jūros gilumo svajos sūrėja. ]


      Glostydamas delnus
  Būrei gyvenimą,
Nesaugias mintis migdei.

Kai  ne  vaivorykštė – 
  Chameleonas mirktelėjo
                          Žalia akim.   
                                     
  Kai žaibai žaliai sustingo,
      Apraizgė virpuliais.

Švinta.
Vejuosi vakarykštį.

    O jis
  Kiekvieną rytą
      [ nespėjus prijaukint ] pabėga.

    N e p a v e j a m a i .