Už savo brangų laiką keliu galvą
Nuo rytmečio šviesų apsunkusią, sušalusią
Už durų mėtosi plaukai dryžuoti
Nuo vakaro dainų sulipę, nebanguoti...
Keliu rankas už purviną pasaulį
Kad jis, šiukšlingas, man galvos neliestų.
Ir ūžtų minios vos mane pamačiusios
Už tvarką. Seną kiemą. Galvą.
Keliu mažylį pirštą (nes jo man negaila)
Už gyvą medį, lapais dekoruotą
Už medų, už korius, už dulkes
Už tavo rytą, dulkėmis nuklotą.


Dūgzti tyliai










