Kaip ateina meilė

Ledinės rankos ant mano veido,
Karčios ašaros rieda jomis..
Ledinės rankos... Jos laiko – nepaleidžia!
Ir miršta iš lėto viltis...
Kai jau paskutinė vilties liepsnelė baigia gesti, ledinės rankos sušyla.
Tos ledinės rankos švelniai glosto mano plaukus...
Taip švelniai, kaip niekada niekas dar neglostė...
Aš jaučiu kaip rankos apkabina, o kažkieno balsas tyliai šnabžda:
- Tai meilė...