Išplėštoje širdy, tik mažas gabalėlis laimės,
Siūlelis tik vilties trapios.
Juk išplėšta širdis visa pilna apgaulės!
Ji tarsi tarp žvaigždžių rasta mirtis...
Nenoriu, kad išplėštumei sau širdį,
Kentėtum skausmą, verktum ir gailėtumei savęs...
Geriau pabėk, kur nieks tavęs negirdi.. ir verk!
Kol vėl į širdį meilė pasibels...
Tada šypsosiesi ir ašaros, kadaise plovę skruostus
Nudžiūs –
Nebedraskys daugiau tavos širdies...