Rašyk
Eilės (76539)
Fantastika (2233)
Esė (1524)
Proza (10703)
Vaikams (2598)
Slam (50)
English (1175)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 22 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Fatal Error Fatal Error

Pipiriniai sausainiai. Kur tokių dabar gauti?

Šis kūrinys matomas tik autoriaus namuose


Vėl aštrus skausmas kairėje pėdoje. Bijau smarkiau priminti koja, bijau kad vėl persmelks skausmas iki pat paširdžių. Pagalvoju, o gal skausmas iš širdies eina žemyn į pėdą. Šiandien jaučiausi šiek tiek apversta. Tarsi smėlio laikrodis neturintis, nei viršaus nei apačios.
Mintys, kaip mintys, prisiminimai, kaip visada užklumpa netikėtai.
Staiga, bevartydama tarptautinių žodžių žodyną, visai ne iš šio, ne iš to, be jokios priežasties prisiminiau, kaip tu žongliravai graikiniais riešutais ir mandarinas, per naujųjų metų vakarėlį prieš šešiolika metu, mano tėvų namuose. Tada, tai buvo įprastos naujųjų metų vaišės vaikams. Kartais net ir dovanos. Lyg tais tu juos ir atnešei. Dovana nuo tavo senio šalčio. Ir dar kažkokia dovaną? Taip, tris nėriniuotas nosinaites margintas ramunių mažais žiedeliais. Įteikdamas netikėtai pripuolęs arčiau prie manęs pakštelėjai į skruostą. Užplūdo karšta gėdos banga. Tikriausiai, tai buvai išmokęs iš suaugusiųjų.
Užsigalvojusi vėl prisiminiau, kad turėjai baltą žiurkę, Miką, kuri mėgo slėptis tavo striukės rankovėje ir kai tu ištiesdavai dešinę ranką ketindamas pasisveikinti su manimi, vyriškai paspausti ranką, išlysdavo iš rankovės ir tos smalsuolės galva. Kaip nusigąsdavau tų virpančių ūsų, net širdį suskausdavo. Nors kiek vieną kartą tikėdavausi, kad taip nutiks, vis vien išsigąsdavau. Regis ir dabar kuo aiškiausiai regiu jos šerpetuota, ilga uodegą, lyg kokį papuošalą besivejančia apie tavo kaklą. Iš gėdos raustu, prisiminus, kaip drebanti, bet vis tiek tvirtai pasiryžusi prašydavau duoti ją palaikyti. Toks mažas ir šiltas sutverimas, ir toks šiurpiai baisus, pamažu sugraužė visas mano baimes.
Kad jau prisiminiau maloniausias mudviejų akimirkas, tai prisimenu ir kaip tu man liepei šokti nuo šieno kupetos sakydamas, kad mane tikrai pagausi. Repetavom šuoli iš lėktuvo su parašiutu. Užsimerkiau ir atsispyriau palinkus į priekį, net nepajutau kaip kritau. Sugavai tik prilaikydamas, kad lėčiau nusileisčiau, pats nuvirtai aukštielninkas, kūleis nusiridenai ir išriedėjai per tvarto duris. Juokiausi balsu ir net nepastebėjau kaip iš šviežių žaizdų pradėjo ristis dideli, juodi, kraujo lašai per blauzdas. Tik vėliau, kai kraujas sustingęs, pradėjo nemaloniai tempi odą, pamačiusi nualpau. Galvojau kad tada man visas kraujas išbėgo. Atrodo man tada buvo tik dešimt.
Pamenu kai tu įstojai į aviacijos institutą, ir pirmą kartą su grupiokais šokai su parašiutu iš lėktuvo. Tu vis juokavai, kalbėjai visokius niekus tai išrausdavai, tai vėl išbaldavai. Atrodė, kad bijai nesugrįžti į žemę. Paprašęs manęs palinkėti sėkmes, netyčia sulaukei impulsyvaus bučinio į skrustą. Įlipai į lėktuvą kvailai įsivėpęs, tarsi nesitikėjęs, kad tau taip pasiseks. Mojavau tau skrendančiam lenktuve ir galvojau, ar tu mane matai, iš taip aukštai. Taip ilgai stovėjau užvertus galvą, kad net pradėjo bloga darytis ir susipynė kojos, vos neparkritau. Į kietas ražienas susibraižiusi kojas, nepastebėjau, kaip pradėjo ristis juodi kraujo lašai. Stebėjau besileidžiančius parašiutinkus ir niekaip negalėjau tavęs atpažinti. Akim šaudžiau dangų, ir vis galvojau ar tu jau iššokai, o gal pabūgai. Aš bijočiau, tada galvojau, tebebijau ir dabar. Pagaliau atpažinau tą mažą raudoną žmogeliuką, kelis kartus man pamojusi ranka. Nevykusiai tu tada nusileidai, lūžo kairės kojos pėdoje keli kauliukai. Ir turėjau tave lankyti namuose, su graikiniais riešutais ir maišeliu mandarinu. Ateidavau kvailai įsivėpusi, nesitverdama savam kailyje iš džiaugsmo, kad mudu ir vėl kartu. Tu vėl rodei man fokus, žongliravai jais. Tada paskutinį kartą valgėm mūsų mėgiamus pipirinius sausainius.
Paklausei:
- Na, matai kaip lengva nugalėti savo baimes?
Nusijuokusi papurčiau galvą tau nepritardama, kad kai kurių baimių geriau nereikia bandyti nugalėti.

<<Bet aš vis dar bijau tamsos>>
2007-09-05 13:15
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-09-06 22:43
ostija
tie kraujo lašai gal per daug soc. realizmu, labai grafiškai bauginantys, bet geriau, negu munko:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-09-05 14:44
ao
ao
kietos ražienos... ak
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą