aš manau, kad
praeis laikas ir mes
vienas pas kitą
tyliai sugrįšim
it bruknės lapeliai
pamiršę, kad jie
arbatoje
it šlapios kregždės
sukritusios į lietvamzdį
tau kreivas mėnulis
pro įskilusį stiklą
man nimfa pamiršusi
visus rašytinius šaltinius
tikrai manau, kad praeis
laikas ir kava tyliai pabėgs
nuo kofeino
tyliai nusirengs savo abitą
it vienuolė juodumą
ir aš būsiu rifas
o tu karšta žvaigždė užsigesinusi
į plėšrūnišką mano krūtinę
per daug įvaizdžių - bruknių, arbatų, kregždžių, lietvamzdžių, nimfų ir tt. ir pvz. 'karšta žvaigždė užsigesinusi į plėšrūnišką mano krūtinę' - stelbia vienas kitą, per daug spalvų, per daug žodžių
klausyk, arbatėle, niekas čia neištempta.
kaip tik, man piroji strofa, itin.va, kur apie kavą, mieloji, mažiau kofeino, tiek realybėj, tiek čia.
dar dedu pliusą už tai, kad eilius yra TAVO, nes kažkiek žinau kaip ten yra.o yra kaip yra, nes va,jau buvau pasiilgus tokio Tavo braižo.M.