Tu atėjai iš niekur
Ir sužibai lyg tolima žvaigždė danguj,
Kurios taip ieško vienišas keleivis,
Tamsioj bedugnėj pasiklydęs.
Tu paėmėi už rankos
Ir suvirpėjo širdį kaustantys ledai.
Tyliu žvilgsniu įsiskverbei į sielos gelmę.
Tu neprašei, neklausei, nė neperspėjai manęs.
Tu atėjai ir paėmei savojon rankon mano delną,
Švelniai priglausdamas jį prie širdies.
Pavydas, skausmas, melas...
Tiek daug dar laukia pakeleivių
Šitam kreivam gyvenimo kely.
Jame bus visko...
Jame dabar yra jau visko!
Tik šią akimirką mes žengiame drauge
Ir mūsų pakeleivė meilė:
Tyra, žavi ir paslaptinga.
Mes esam tarp dangaus ir žemės.
Tik tas dangus pasiekiamas
Tik būnant mums drauge...
„Pasieki saulę, įkalk ją savo širdin.
Pasiek mėnulį, įtrauk jį savan vidun.
Nukabinki Grįžulo ratus.
Susilieki su Šiaurės žvaigžde. „
O aš būsiu šalia
Ir seksiu kelrode žvaigžde.
O širdys mūs, kaip rankos susikibs
Ir dovanosim viens kitam save
Ir eisim šiuo keliu drauge.