Dar ir dabar pamenu sudrėkusį caro veidą. Sakydavau:
- Nikolaša, nusivalyk, tauta to gali nesuprasti.
Bet jis tik kankino savo džoistiką ir murmėjo:
- Palauk, paskutinis levelis liko.
Tauta buvo tamsi, dėl jos nebūgštavau, o štai bolševikų worms'ai, kėlė rimtą nerimą.
Tą vakarą, palikau carą kančiose. Ėjau susikaupęs maldai, ir net nenutuokiau, jog už kampo manęs tyko, kunigaikštis Sonicas Jusupovas.