Dar vienam saulėtekiui

Tau išėjus, čia vėl dvelks... tavim
Sienos atodūsių, prakaito pilnos ir žodžių,
Kurių visad tiek – kiek tereikia.
Žinau, virš skylančių lubų
Grįžulo Ratai dar supas,
Dar ne laikas išeit
(Nors batai, kaip visad – už durų):
Smilkalo dūmas rangosi šokyje
Jazminų ir ambros.
Knygos puslapiai šiugžda
(Vieną visad turi su savim).
Paskaityk man ką nors...
Dar vienam saulėtekiui – pasilik...