Žvilgantis Laikas bėga.
Vandeniu plaukų sruogom
panardinu pirštus
vėsiai slysta tarp delnų
tavo akys nenuspėjamos spalvos
toks būna dangus
vasarvidį prieš aušrą
kai medžiai šneka
atsigręžiu į saulę
kaip į tave
ištirpstu
malonu nebūti
lydytas žalvaris
su krauju
žiūriu nors ir skauda
atsigręžiu į saulę