skylė

Susiraitau į golfo kamuoliuką ir laukiu savo plieninės lazdos, -
aš jos neturiu, bet ji yra mano -
paliečianti švelniai, o skauda - be galo --

Mąsčiau kaip ir Froidas, te trūksta man gyvio, kuris būtų lerva - plaštakė - jų kiautas,
gan gleivėtas sargas ir jungo vadovas --

Sulaukiau kukučio - kuprotas, bekūnis - gulėjau ant nieko - dabar aplink vinys, -
Surinko, sudraskė ir įkalė spyną, rūdijo per amžius, kol rūdys prarijo.

Susigūžiau vakar ir laukiau manosios -
Man maža tik manęs ir begalė juodžių.