jie beržui
įstato daiktą
po juo
trilitrinį stiklainį
- labai gardi sėkla –
prasitaria tėvas
nugėręs skystimo
per sprindį
pastoja
ir vasaros pradmety
išspaudžia
jaunuolyną su kėkštais
-eik sūnau grybų
kol jaunas
tiek jis
tiek tavo ketinimai
paklūsta sūnus
išgalanda
jaunystės ketinimų
plieną
suvysto į motinos
plaukus
o jam įkandin
kaip šakalas
nusliūkina šlubas
lautrec‘as
jo pėdsako šalčio
raudonis
nubėga mergaitės
kojelėm
per tirštą skruostikaulių
žarą
tenai
kur snaudžia
į motinos plaukus
jaunuolio suvystytas
plienas
ji praskiria suknios
brūzgyną
link brinkstančio sultim
šermukšnio
truputį įmaišiusi
cukraus
ištraukia iš plienšalčio
vyrą
ne širma nakties
poetu
šedevrinti bakenbardai
atryja apmirusios
kulkos botagą ir
gausiai pasninga
- labai gardi sėkla –
sučepsi tėvas
ir užsikloja
trim litrais
žmogaus