mano dukra gimė enciklopedijoje
tiesiai ant tigrinio ryklio nasrų
vėliau tas ryklys išplaukė nutekėjusiais
vandenimis medžioti banginių
pavadinau ją Vilte kad neprarastų
tikėjimo mokslu ir iliustracijomis
vakarais ją susukdavau į papirusą ir
migdydavau švelniai kaip Kubos cigarą
mano dukra užversdavo galvą į dangų ir
vis skaitė apie kosminius
palydovus ir rusų raketas
jai ėmė dygti ir kristi dantys
taip dusliai kaip pernokę obuoliai
ir kaulai greitai ilgėjo tik jų spalvos nemačiau
vieną rytą dukra nusidegino krūtį
prisiskaičiusi apie amazones
ir nusprendė plaukti iki namų kuriuos reikia atrasti
dienos įkyriai plaukė popieriumi
sausa gerkle šaukiau dukrą gražinti bent vardą
kad turėčiau kuo suvilgyti prarastą džiaugsmą
bet niekas man neatsiliepė
tik po daugelio metų jau slenkant vardų rodykle
aš sulaukiau dukters grįžtant
ji buvo nėščia ir vedėsi eilę vaikų iš paskos
- pradėjau gimdyti poeziją, - paaiškino man
ir užvertė enciklopediją su išdžiūvusiais vandenim