Mona lėntīna

Prikrauta kāp reikint. Vėsa omžiaus triūsa
Skėrstiau ė dieliuojau kāp i kuoki rūsi.
Ė dabā ka veizo – īr kuo pasidžiaugtė,
Īr ka ė nuporta šiorpolē dėdžiausė.
Puokarie bovau aš tėkra aktīvistė,
Daug kas pasakītė tuo šėndėin nedrīsto.
Lenina žinklieli atlapė prisegus
Vākštiuojau po kaimus ka suodības degė.
Tievs ė muotinalė par naktis rauduojė
Iš kor ta mergātė – tėkra rauduomuojė?
Žėnuomās gailiejuos, ka negautiuo gala
Klasiu kuovuos gėrnas dėina nakti malė.
Vo paskou krumsnuojau muokslus užsispīrus
Ė užbėngus nomėi su dipluomo īriaus.
Pouliau jau padietė kaima žmuogou dėrbtė
Į kulkuoza prasta, kāp neplauts i pirti.
Muotrėškas suejos lėnū lauka ruovė
Ė akies prakeikė tou bėndrīstės ruojo.
Su žmuonim suējos Barbē plieties akis
Ė laukā ė truobas vėino balso sakė –
Iš kulkuoza saujės laimės nesukursi
Nepadies nē muokslā, nē pėrmūnu kursā.
Ė pabiegau vėina vėskou tėn palėkus
Kaima žmuogo – verga nuskriausta ė plėka.
Pagalvuojau, jimsio kaltė kėta gala
Ne vėsė jug taiguo Sėbėra sušala.
Viel kėbau i muoksla, kondau užsispīrus
Lenina ė Marksa raštu ėlgus skīrius
Muokslu kandidatės laipsni isigėjus
Po šapieli griuoviau Marksa karalėjė.
Tik vėsė bijuojė, monės tylē vėngė
Taisė mona minti tarsi kalvis kėngė.
Tēp ė isiīriau i šėndėini laika
Sava žingsnēs ejus, i kėtus netaikius.
Nesekies gīventė, kou bepadarīsi
Ė dabar Barbelė kap Biliūna Brėsios.
Omžio sava vėsa blaškies kap duburkie
Par kolkuozu liūnus sažiningā murkdies.
Ė jiegas praradus sied pri tuos lėntīnas
Ė ne vėina dėina liūdesie konkėnas.
Jē nebūto rusā mūsa krašta ėngė
Būtom senas Barbės daug daugiau laimingas