Atėjo vasara... ir greit prabėgo,
Nubėgo dienos svajonių pilnos.
Ruduo siauruoju miško takeliu
Atsinešė lapus sidabro...
Tušti gandralizdžiai paliko,
Sodybų džiaugsmas visas dingo:
Negirdėt juoko nei dainų
Ir pasimatymų svaigių neliko...
Štai – dienos tapo niūriomis,
Štai – vėjas plaikstosi aplink;
Ir širdį, mažą širdį
Užpildė rudenio lietus...