Man pripilkit, prašau, lig kraštų, sklidinai Balto Rūko,
Kad išblanktų jame vakaruos vakarai Balto Rūko,
Pamiškiais, pakeliais kad neryškiai blėsuotų langai Balto Rūko,
Kad aplink kunkuliuotų blankiais tumulais tumulai Balto Rūko
Ir palauktų manęs nenorom vakarai vakare Balto Rūko.
Saulės nebesileis, nesiskubins naktis - ir nereikia,
Šiltoj prietemoj pasakų nieks neskaitys - ir nereikia,
Rajoje tyloje ant smėlėtų akių lyg valktis - ir nereikia,
Graužatims, neviltims ir viltims - senatis. Ir nereikia.
Lig kraštų, lig kraštų, sklidinai. Mums užteks Balto rūko.