Rašyk
Eilės (72236)
Fantastika (2171)
Esė (1688)
Proza (10352)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 30 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Prieš keletą dienų, motina ankstyvą rytą, dar valandą prieš pirmas mišias katedroje, įsiveržė su diržu rankoje į mano kambarį. Net nežinojau, kad ji turi nuo mano kambario durų raktą. Pabudau tik tada kai ji iš visų jėgų trenkė durimis, kruptelėjusi apsidairiau, bet  nebuvo kur sprukti, nuplakė iki kraujo įspietusi į kampą. Skausmas su kiekvienu kirčiu ir aidai koridoriuose. Oda su oda susiliečia ir pasigirsta oro sprogimas, pliaukšt, pliaukšt. Kaip senelio laikrodis, dvyliką kartų mušė, o tryliktas, kad šventesnė tapčiau, vardan kančios. Neveltui man taip moralę kėlė.
- Žinai už ką mušu?! - Šaukė, kai josios ranka virš manęs pakilo.
- Už ydas, už bedieviškumą, už nuodėmes! - Šaukiau jei atgal, springdama seilėmis ir ašaromis.
O mintyse plyšavau pykčiu: „Nedrįsk, nedrįsk prieš motiną pakelti rankos... Kaip vožtelčiau atgal, kad pati kraujais apsipiltų, sudraskyčiau į gabalus, žarnas ištąsyčiau ir šokčiau jos kraujo baloje. „
- Belzebubas, nelaboji, Katarina... – Iš paskutiniųjų skiepijo dorą į mane.
Ašaros ritosi per skruostus, kaip motina drįsta savo suaugusią dukrą mušti, ir dar sekmadienio rytą.
Prasikaltus nesijaučiau, nieko blogo nebuvau padariusi, ko nėra padariusi kita mano amžiaus moteris ar mergina. Bet ji žinojo kažką kitą... Tikriausiai užuodė mano svylančią sielą pragaro liepsnose.
Lyg motina manyje gyventų ir žinotu, ką tą vakarą dariau, ką sakiau. Ir už pačia baisiausia minti mane šitaip.

o o o

Jau prablaivėja, trys valandos po vidurnakčio, su drauge ėjom pėsčios iš naktinio klubo namo. Nuniurkytos girtų diedų, kaip per morčių katės. Plaukai išsidraikę, nulaižyti skaistalai nuo veido, nukramtytos lupos, praradę spalvą ir saldų kvapą, dvokė aitria airiška samane. Sustojom prie vaikų darželio kiemo, pradėjau žagsėti, po to mane supykino ir apvėmiau baltų rožių krūmą auganti prie tvoros.
- Pasilenk, dar pasilenk, plaukus apsivėmei... - Draugė man patraukė nuo veido kelias sruogas. - Oi kaip šlykštu, fui ir aš apsivemsiu. - Pabėgo į kitą gatvės puse.
Tupėjau susirietus prie tvoros ir valiau su servetėje apvemtus kojų pirštus ir basutes. Pajutau, kaip man kažkas alsuoja į veidą, dvokiančia, pūvančios mėsos aitrą su trupučiu garo. Pakėlusi akis pamačiau kažką nežemiško, tamsu, su tamsiom akim nedideli bet stambų anapus tvoros. Pasigirdo urzgimas, kimus ir gilus. Įšiepė nasrus, plačiai tarsi šypsotųsi. Pradėjo loti ir draskytis. Atatupstom atšokau nuo tvoros ir žlegtelėjau visu svoriu ant užpakalio,  smarkiai susitrenkiau, negalėjau įkvėpti, diafragma spaudė plaučius. Atsitokėjusi supratau, kad ten buvo beveislis šuo saugantis darželio teritorija nuo vandalų.
- Kvies taksą, – kone keturpėsčia perbėgau į kita gatvės puse, kur stovėjo riebiai keikdamasi draugė.
- Pėsčiom pareisim, išsiblaivyt reikia, tave motina užmuš tokia pamačius. Per valandą pareisim.
- Aš bijau, pažiūrėk, audra artinasi, nespėsim.
Tolumoje žaibavo, vos virš horizonto, tik griaustinio nesigirdėjo, reiškias dar toli, labai toli.
- Pareisim, aš skėtį turiu.
Toliau ėjom, juokėmės, tauškėm visokius niekus, vėjas plaikstė mano alum sulaistytą sijoną ir jo kvapas vėl suerzino mano skrandį. Bet jau nebuvo ką išvemti, todėl tik keistai trukčiojo pilvo raumenys, lyg sąrėmiams prasidėjus, bet neskaudėjo.
- Tai apie kalbėjot? – Nedrąsiai paklausė apie visą vakarą šalęs manęs prasėdėjusi klube vyriškį.
- Nieko... Šiaip apie bendrus dalykus. Biški... – Būtų buvę sunku atpasakoti, nes daug ką jau buvau primiršusi.
- Bet jis tau kažką pasakė? – Supratau, kad ji kalbėjo apie paskutinę mudviejų pokalbio akimirką.
- Pradėjo nusišnekėti, - patylėjusi pagalvojau, pasakosiu. – Mes ten kažkaip netyčia pradėjom kalbėtis apie feministes. Žinai, jis jų nekenčia... – Pasikasiau pakaušį ir pasidairiusi po dangų pamačiau, kad žaibuoja jau kur kas arčiau mūsų. – Žinai kaip jie mėgsta tuos savo kvailus klausimus, ar mergaitė, ar jau moteris. Aš pajuokavau, kad jau gimiau moterim, juk naujagimiui pildydami dokumentus lytį rašo tai moteris... Ai, o jis kaip visi su savo bajariais. – Pažeminus balsą, bandžiau kuo tiksliau pamėgdžioti jį patį. – Žinai, moterim mergaitė tampa kai ją vyras paturi. Paturi, kas šia per įsireiškimas..? Spjaut tokiam į snukį. Turėtojas. – Susierzinau. - Tegul turisi... Vis tiek jau to gero negautų.
Staiga ji sustojo, aš ėjau tolyn, nelėtindama tempo.
- Paskubėk... – Pamojau ranka.
- Negaliu man kelnės smunka. - Visą vakarą tampė jas už juosmens.
- Sublogai?
- Žinok svoris pradėjo labai krist po persileidimo...
- Kad man taip pasisektų...
Ir čia stojo tyla. Nei griausmo, tik balta šviesa, kaip žaibui trenkus, bausme iš pačių aukštybių, tiesiai ant nuodėmės. Sustingom abi netekia žado, atrodė laikas sustojo, mano mintyse vis kartojosi klausimas ar į mus trenkė žaibas, ar mes ką nors pajusim. Labiau už viską bijojau mirtino skausmo, kad gyva sudegsiu. Ir tada pasigirdo kurtinantis trenksmas, tiesiog prarijęs viską, mintis, siaubą net ir šviesą. Ji mane čiupo už rankos ir tempė, aš bėgau, bet jutau kažkokį keistą dilgčiojimą pėdose ir blauzdose. Pasijutau kažką tekant per viršutinę lūpą. Paliečiau veidą jis buvo karštas, o iš nosies tekėjo kraujas. Nebesiorientavau, net neįstengiau galvoti, tik akim ką mačiau, to labai bijojau. Pradėjo lyti smulkiais lietaus lašais. Kažkur mintyse nuslydo klausimas, kas tada įvyko, tik vienintelis dalykas tą akimirką rupėjo, kad motina to nesužinotų. Susistabdėm pro šalį važiuojančia mašiną. Jaunas vairuotojas nedrąsiai pasiteiravo iki kur vežti. Nieko daugiau nepamenu tik saujoje suspaustą kruviną nosinę besiskleidžiančia kaip raudona rožę nuo kiekvieno didelio kraujo lašo lašančio ant jos.

<<Lyg tėvų, tėvų tikėjimo išsižadėjus, kaip nekrykšta, bedievė>>
2007-07-26 12:50
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-08-01 20:19
va va va
vidurinė dalis silpnesnė, bet šiaip neblogai. geras pavadinimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-07-27 23:28
Asilogalva
Tokio ilgio pirmas sakinys komplikuoja norą skaityti. Psichologinis nusiteikimas nuoboduliui... per ilga įžanga.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-07-26 14:33
Skaičių karalienė
ai labai tankai parasyta
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą