Neturiu nei vieno buto
Neturiu nei vienos pirkelės iš Kalvarijų getų
Nors ir tos būtų jau sugriuvę
Nors ir tų visos vertikalės jau taptų
Šūdu ir dulkėmis
Šaunią turiu gūžtelę
Rudų ir pilkų skudurų krūvą
Katedros aikštės centre
Idant man gaustų metaliniai varpai
Man ir mano pridergtiems skudurams
Kvepiantiems
Šlapiu šunim
Šlapia antim
Šlapia merga
Šlapia koja
Šlapia duona (chhha)
Ir aš dažnai matau kaip
Iš varpinės
Vėlaianksti
Išeina vietinis Kvazimodas
Mums vaikštant tamsiais sostinės labirintais
Visi mato kupranugario siluetą
Ir piktinasi ant Kauno zoologijos.
O čia tik mes
Linksmas ir bendraujantis jaunimas
Kartais parūkom
Būna išgeriam
RAMIAI
Sėdim ir laukiam kol Vilnele
Praplauks negyvas priešas.