ašmenys

ankšta man čia
                          D. Kajokas



tai nuokrypis –
noras nutraukti sau kojas
į avilį dulkes supylus,
supylus į priegalvį maldą

oras įplyšta – matai?
kaip tik pirštams užkišti
į dūzgiančią pievą kitapus
kur basos mergaitės
čiauduliu nuveja mirtį
ir stovi veidu į vakarus

viešpatie tai liga –
mėsa taip atšoksta nuo kaulų

sakai tu palauk,
aš atnešiu vandens
dabar jau tikrai
tik palauk palengvės

palengvės atkartoju
voliodamas žodį burnoj
kad ištirptų

tik jeigu tikėsiu, tiesa?

kunigais pranašais ir orakulais
dangaus tėvu šventąja dvasia
ir sūnum prisikėlusiu,
tiltais abipus ramybės,
apaštalais, praregėjimu jeigu
pėdom per ežerą jeigu
kad pakilčiau iš patalo
dulkėm ant bitės rievelių

būna prieina kas
sako brol ar tai tu

nebežinau kiek tai aš
tiek čia manęs ir beliko –
kartojimas: viskas gerai, ačiū,
viskas gerai

viskas.