Prieš aušrą

Likau, kur visi pasilieka
Prieš aušrą
Neužgęsęs vis dar židinys, -
Dar neaušta
Stiklinėj kalkėtas vanduo
Vis bando išdžiūti,
Kad liktų lūpų kampučiuos
Rasa mažutė.
Su kiekvienu žibinto blyksniu į akis
Išgąstingai pašoku
Kad nepūstų miglos į akis
Tariamoji saulutė
Užsidengiu veidą rankomis, -
Bandau vėl užsnūsti.
Kad aušros nesutikčiau, kad minties nepalikčiau.

ryte reiks gyventi.