Erelis tipena ant pliušinių sparnų
tik pašvaistėj neberanda arkų spalvotų
Pliaupia viltys hienos nerimu saldžiu
ir kankina mėnesieną žviegiančiu riksmu.
Nebereikia gailios violančelės ar srūvančio juoko –
Debesis samanom jau išgrįstas ir vystančiu grieku.