kai baugu

Niekuomet nematai,
tik esi neregys-,
vakar saulė įkrito į upę-
o galėjo, galėjo sudegti, galėjo.

galėtum išplaukti ir tu
paskendęs prie kabančių lieptų lemties
ir klausos niekuomet neturėtum-
palauk, nenorėki kartoti ugnies,
tik rusenki - saulėkaitos stigmos pratrūko.

Kai baugu,
nešvanku kambary, ne[šauki]
ir botagais vėluojantį drugį
nuo žiedo prie sapno veji,
kai sapnų neturi, net sparnų-
lydi lietūs,
palydi darkytą  riedėjimo melą-
plyšta burės
suplyšta padengdamos naktį.