Ir būsiu motina, tokia,
Kaip sukūrė Dievas, sapnuodamas sau į delną:
Be žvilgsnio, be žodžio savo vaisingumą žersiu anapus,
Abipus visų
Kelią pastojančių.
Jų nebus, nes būsiu motina, kaip žemė norėjo -
Tirpstančiom lūpom, stingdamčiom akim…
Glausiuos, kad ištirptų pasauliai, kurie
Atima žadą,
Nes susivėlęs juose pasiklys mano vaikas
Ir vyras negrįš iš klojimo, nes mano
Iš tylėjimo suprastas žodis nederės
Su jo Meile.
Bet aš būsiu motina,
Tokia, kokios jis geidė
Kai pirmą kartą suprato, kad niekada neturės.