***

Prieš mane susigėdęs
dangus
Ir saulė- avietės uoga.
Kur nuklydai, mano
brangus
Ar sugrįši- kai vėjas nuogas.
Kur pasemti kantrybės
lašus
Kai nekaltai rieškučiose
ištirpsta
Viskas
Ką dar išsaugojus turiu
Viskas,
Ko gaut nebegalėsiu.
Ir pasistiebus pro lapus
Žiūriu
Į saulės spindulį
Jis kaip ir tu
Tolyn nuklydęs.
Iš proto veda vienišas
dangus.
Ir vėjas- jaunas, nuogas.
Kur nuklydai, mano
brangus
Aš tau renku avietės uogas.