Aš nūdienos giltinė
Niūriai slampinėju
Po Lietuvą
Kartais ką nuskinu su savo
Mechanine žoliapjove:
Kokią vaistažolę
Ir tik ilgiuos ilgiuos dalgio
To plačiai apdainuotojo
Ach, tu mano dalgeli tu visus
Svyruojančius svyruonėlius
Nukreipdavai
Teisinga linkme
Ir senelį ir berželį
Nuo Vytauto didžiojo
Iki belenkokio ciplionoček
Mes su plačia (pačia plačiausia) šypsena
Ir burna
Draugiškai susmeigdavom medinį kuolą širdin
O dabar sėdėk su ta rūtelių darželio gyventoja
Žoliapjove
Gėrėkis kaip sirpsta kiaulpienės ir dilgėlės
Vienas pauostys
Iš kitų dar
Šampūną pasidarys
Ir iškiš už 3 litus
O tu sėdėk ble gėrėkis ble pavasario saulyte
Jausk satisfakciją šitam viešajam tualete
Nors aš tik kukli mergaitė juodu gobtuvu
Su žoliapjove savo gležnoj rankutėj.