Stotelė trumpam

Mes negalim išeit, negavę numerio,
Neatidavę duoklės, neragavę meilės.
Mes negalim išeit kaip tūkstančiai kitų,
Sudužę į jūros olas visų akyse.

Rašyti laiškai vis blaškosi vėjy,
Palikdami žymes savo kraštais.
Vos regimi lašeliai kalnuose ir mano mintyse
Iškris dėl mūsų, bandančių skaičiuoti pirštais.

Iškris dėl mūsų - ne dėl jų, skaičiuojančių begalybes
Ir dėl vaikų, skurstančių be meilės,
Alsuojančių gyvybe dėl tavęs, ne dėl kitų.
Tada galėsiu palydėt tave, nes aš lieku.