Žemai puolę angelai

Mes egzistuojam lyg šviesa šalia mirties,
Nors ir baikščiai alsuojam gyvybe.
Aš vėl laimėčiau šią kovą, jei tik įkvėptum vilties.
Mažom dalim paleiski ją, ir ji sugrįš.

Vis dar užuodžiu gimimo kvapą.
Jis dvelkia čiobreliais, medum.
Kiekvienas vėjo gūsis man primena tą vasarą,
Kai gėriau ryto rasą iš tavo degančių delnų.

Kiekvieną tavo gestą it procesiją
Regiu šalia savęs ir savyje.
Ir kiekviena spalva, išnykstanti rūke,
Augina tavo atvaizdą atmintyje.