Dangaus kelias

Per alsuojantį kruviną kalną
Tingiai sėlina čion ramuma,
Nešas skaisčiai raudoną žeberklą
Bet vis pameta jį kelyje.

Klampūs debesys taką pastoja,
Vis kėsinas pastumt paslapčia,
Bet garmėt žemėn niekas nenori.
Ten tamsiau negu čia, danguje.

Naktis šydą jau gaubia tinklinį -
Išsinert ne kiekvieno dalia,
O per rūko paveikslą šilkinį
Slysta saulės miražas nakčia.

Kelio galo dar net nesimato
Tik beribė erdvė danguje.
Rausvas kilimas kryptį nurodo
Tik ne tiesiai, o vingiais, deja...